Upėtakių žvejyba

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis dėmelėmis, apjuostomis šviesiais žiedais, pilvas pilkai baltas. Nugarinis pelekas dėmėtas šviesiais pakraščiais; pilvinis pelekas ryškiai geltonas. Upėtakis yra sėsli gėlųjų vandenų žuvis. Jis laikosi švariuose, tekančiuose, deguonies turtinguose vandenyse, kalnų upėse, pratekančiuose ežeruose, šaltinių gausiuose upeliuose, kurių – vanduo visuomet yra šaltas. Tinkamiausia vandens temperatūra upėtakiui yra 14 – 16C°.

Upėtakio spalva yra labai nepastovi ir priklauso nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Švariuose, skaidriuose vandenyse upėtakis paprastai būna šviesesnis, o tamsesniuose vandenyse – jo spalva tamsėja.

Birželio 26 dieną Pabradės socialinės globos namų paslaugų gavėjai, kartu su užimtumo specialistu bei socialiniu darbuotoju, vyko žvejoti upėtakių. Oro temperatūra buvo perkopusi +30 laipsnių, bet tai nesutrukdė žvejybai. Landžiojant per griovius, miškus ir pievas pavyko surasti kelias upėtakių buveines. Nors upėtakiai nebuvo „gigantiško“ dydžio, bet „pakovoti“ su žuvimi teko. Socialinės globos namų paslaugų gavėjai, pirmą kartą gyvenime, turėjo galimybę pagauti upėtakį. Nors ir šlapi (ne nuo lietaus), nukeliavę ne vieną kilometrą paupiu, šiek tiek pavargę, tačiau grįžo teigiamai nusiteikę, o puikūs prisiminimai apie žvejybą paslaugų gavėjus lydės ilgai.