KRIKŠTAS IR PIRMOJI ŠV. KOMUNIJA

Krikštas yra tikėjimo sakramentas... Tikėjimas, kurio reikalaujama krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, tai tik tikėjimo pradžia, ir jis turi būti ugdomas. Katechumeno ar jo krikštatėvio klausiama: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės“. (Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1253). Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.

Pirmoji Komunija – tai krikščioniškų apeigų tradicija, kai krikštyti vaikai pirmąkart gyvenime priima Dievo kūną- Komuniją. Atvelykio sekmadienį ar kitos šventės dieną parengti vaikai atvedami prie bažnyčios durų. Kunigas prieš Mišias vaikus procesijoje atveda į bažnyčią. Berniukai stoja Evangelijos pusėje, mergaitės – Epistolos pusėje. Kunigas, stovėdamas atsigręžęs į vaikus, teikia palaiminimą
Po mišių kunigas gali paraginti tėvus suteikti vaikams savo palaiminimą. Tėvai kartoja kunigo tariamus laiminimo žodžius. Po to vykstama švęsti – su vaikų ir tėvų draugais.

Šias religines tradicijas puoselėjame ir savo globos namuose:
Birželio 3 d. Kirštą priėmė globos namų gyventojas ir gavo teisę naudotis kitomis bažnyčios malonėmis.
Birželio 5 d. septyni globos namų gyventojai miesto bažnyčioje priėmė pirmąją Šv. Komuniją.

Nuotraukos